– Kas paskatino dalyvauti konkurse?
– Galimybė dar kartą atkreipti akademikų ir praktikų dėmesį į atliktą disertacinį tyrimą, jame iškeltas problemas bei suformuluotus pasiūlymus, susijusius su konkretaus įstatymo nuostatų interpretavimu, teisės doktrinos plėtojimu ir teisėkūra (de lege ferenda). Įdėjus tiek daug darbo ir pastangų į atliktą tyrimą, ypač džiugu ir malonu, kad šio konkurso dėka tyrimas gali sulaukti pripažinimo ir būti įvertintas platesnėje auditorijoje.
– Kokia tema buvo jūsų disertacija, ir kodėl pasirinkote būtent šią?
– Disertacijoje nagrinėjau Lietuvos ir kitų ES valstybių narių teisinį bendradarbiavimą perduodant ir perimant nuteistuosius laisvės atėmimu atlikti tolesnę bausmę. Tyrimo metu man buvo itin svarbu pabrėžti, kad šio teisinio bendradarbiavimo centre visuomet yra žmogus, kurio perdavimu į tam tikrą ES valstybę narę siekiama užtikrinti palankesnes resocializacijos sąlygas. Pasirinkti disertacijos tematiką, susijusią su ES reikalavimais ir jų įgyvendinimu Lietuvos baudžiamojoje teisėje, paskatino VU TF profesorius Gintaras Švedas, kuris vėliau tapo mano disertacijos vadovu. Esu labai dėkinga profesoriui už pasiūlytą kryptį. Džiaugiuosi, kad pradžioje pakankamai plačiai suformuluota disertacijos tematika išsivystė į darbą, kurio praktine reikšme neabejoju.
Galutinis momentas, kai išgirstate, kad disertacija apginta sėkmingai, yra tikrai vertas visų pastangų.
– Kokie buvo didžiausi iššūkiai rašant disertaciją? Kaip juos įveikėte? Kaip sekėsi planuoti laiką?
– Disertacijos rengimas yra ilgas ir daug individualaus darbo valandų reikalaujantis procesas. Nors kiekvienas papildomas puslapis buvo žingsnis į priekį, tuo pačiu metu kildavo naujų klausimų, apie kuriuos iki tol nebuvau pagalvojusi. Nuolat atsirasdavo erdvės patobulinimams, dėl ko progresas kartais atrodydavo lėtas ir sunkiai apčiuopiamas. Šį iššūkį padėjo įveikti supratimas, kad tai neatskiriama disertacijos rengimo dalis, o tam tikrus neatsakytus klausimus reikia palikti kitiems tyrimams. Planuoti laiką sekėsi gerai. Disertaciją rengiau ne tik prie darbo stalo, bet ir keliaudama, leisdama laiką sodyboje gryname ore ar jaukioje kavinėje Vilniuje. Manau, kad būtent šis balansas derinant ilgas disertacijos rašymo (arba mąstymo, ką rašyti) valandas ir poilsio akimirkas padėjo išvengti rutinos ir atrasti naujos energijos, padėjusios sėkmingai užbaigti darbą.
– Kaip manote, kuo jūsų darbas išsiskyrė, palyginti su kitais?
– Mano disertacijoje nagrinėjama tiesiogiai su ES valstybių teisiniu bendradarbiavimu nuteistųjų perdavimo srityje ir nuteistųjų resocializacija susijusi tema, kuri iki šiol nebuvo sulaukusi pakankamai dėmesio. Šios temos aktualumas neapsiriboja vien Lietuva – ji svarbi visai ES. Todėl manau, kad mano darbas išsiskyrė tiek pasirinktos temos tarptautiškumu, tiek jos reikšme ieškant efektyvesnių sprendimų užtikrintant sklandesnį bendradarbiavimą tarp ES valstybių narių ir gerinant nuteistųjų resocializacijos procesus.
– Kaip pasijautėte, kai sužinojote apie laimėjimą?
– Puikiai! Labai apsidžiaugiau! Apie laimėjimą sužinojau pirmosiomis šių metų dienomis ir iškart tuo pasidalinau su šeima ir artimiausiais draugais, kurie mane palaikė ir lydėjo šiame akademinio (ir ne tik) išbandymo kelyje. Dalis laimėjimo neabejotinai priklauso ir jiems.
– Ką laikote svarbiausiu įgūdžiu ar savybe, kuri padėjo jums pasiekti šį rezultatą?
– Esu tikra, kad disertaciją sėkmingai parengti padėjo nuo vaikystės profesionaliame sporte išugdyta disciplina, kantrybė ir užsispyrimas (ta gerąja prasme). Šios savybės leido susikoncentruoti į darbą ir nenuleisti rankų net tuomet, kai užklupdavo neigiamos mintys ar abejonės, kad viskas vyksta ne taip sklandžiai, kaip norėčiau.
– Kaip planuojate pritaikyti savo disertacijos išvadas ar idėjas praktikoje?
– Šiuo metu VU TF studentams dėstau su nacionaline ir ES baudžiamąja teises susijusius dalykus ir dirbu tarptautinėje advokatų kontoroje. Manau, kad galimybė derinti akademinę ir praktinę veiklą yra puikus būdas disertacijos išvadas ir idėjas pritaikyti praktikoje. Planuoju tęsti savo tyrimus ir tikiu, kad praktinio darbo patirtis suteiks naujų įžvalgų, kurias galėsiu perkelti į savo akademinę veiklą.
– Kokią žinutę norėtumėte perduoti kitiems doktorantams, kurie ruošiasi rašyti savo disertaciją?
– Atraskite savo tyrimo kryptį, kuri jus įkvėptų ir suteiktų prasmę visam procesui, priimkite konstruktyvią kritiką kaip galimybę tobulėti, nenustokite tikėti, kad galite ir viskas bus gerai! Patikinu, kad galutinis momentas, kai išgirstate, kad disertacija apginta sėkmingai, yra tikrai vertas visų pastangų.