Dr. M. Kirkučio mokslinių interesų sritis – tarptautinė privatinė teisė, nemokumo teisė, taip pat nacionalinis civilinis procesas. Disertacijos tema susijusi su tarptautine privatine teise, o 2020–2024 m. atlikto tyrimo pavadinimas – „Viešosios tvarkos pažeidimas kaip teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas pagal Reglamentą „Briuselis IA“.
Pasak teisės mokslo ekspertų, ši disertacija – pirmasis mokslinis tyrimas Lietuvoje, kuriame pateikiama istorinė viešosios tvarkos sąvokos raida, taip pat pristatomos pagrindinės teorijos, leidusios formuotis šiuolaikinei viešosios tvarkos sampratos doktrinai tarptautinėje privatinėje teisėje.
„Viešosios tvarkos sąvoka yra itin plati ir abstrakti. Nors visi, atrodo, lyg ir suprantame, kad tai apima visuotinai pripažįstamas pamatines vertybes, visuomenės ir valstybės interesus, tačiau konkrečiai nupasakoti, kas tai yra – ne taip ir lengva. Iš tikrųjų tyrimo pradžioje norėjosi ją konkrečiai apibrėžti, paaiškinti. Bet atliekant tyrimą atėjo suvokimas, kad ši sąvoka ir privalo būti abstrakti bei lanksti, kad galėtų prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių gyvenimo realijų“, – apie darbo eigą pasakoja dr. M. Kirkutis.
Jo žodžiais, disertacijoje didžiausias dėmesys skiriamas procesinei viešajai tvarkai, kuri susijusi su teisės į teisingą teismą garantijomis: „Ji svarbi tuo aspektu, kad nacionalinis teismo sprendimas šiais laikais nebeapsiriboja valstybės sienomis, neretai tokius sprendimus gali tekti vykdyti užsienio ES valstybėse narėse dėl vis didesnio asmenių judumo. Todėl darbe analizuojama, kokie teisės į teisingą teismą pažeidimai gali lemti jo nepripažinimą kitoje valstybėje narėje.“
Pasak Mykolo, siekti stipendijos paskatino kolegos, kurie skaitė disertaciją, ir apsisprendimas buvo labiau spontaniškas.
„Nei rengdamas disertaciją, nei ją gindamas neturėjau minčių apie premiją, todėl man tai tapo didele staigmena. Tiesa, Kazimiero Motiekos fondas buvo įkurtas pirmaisiais mano doktorantūros metais ir artimieji buvo užsiminę, kad galbūt baigęs studijas būsiu pastebėtas. Tačiau tuomet į tai nežiūrėjau taip rimtai, nes disertacijos tema atrodė labai sudėtinga, klausimų buvo daugiau nei atsakymų, keitėsi įsivaizdavimas, kaip galiausiai atrodys tyrimas“, – pasakoja pašnekovas.
Jis priduria, kad rengiant disertaciją vis „kirbėjo mintys“, kaip viena ar kita įžvalga ir pasiūlymai gali atrodyti pašaliniam skaitytojui, todėl Kazimiero Motiekos fondo stipendija dar labiau sustiprino tikėjimą, kad buvo nueita teisingu keliu.
Dr. Mykolas Kirkutis stipendiją ketina panaudoti kitiems moksliniams tyrimams ateityje. Teisininkus, kurie galbūt šiuo metu gilinasi į įvairias sudėtingas sritis ir abejoja savo galimybėmis, jis ragina būti drąsiems ir nenuvertinti savo darbo bei pastangų, tikėti savo jėgomis ir pasitikėti procesu.
„Tačiau visuomet reikia būti sąžiningam prieš save. Tiek rengdamas disertaciją, tiek ir kituose, nebūtinai moksliniuose darbuose, vadovaujuosi paprasta taisykle – bet kokio darbo rezultatu pirmiausia turi būti patenkintas pats ir juo tikėti. Jeigu man pačiam kažkas netinka, vadinasi, neatrodys gerai ir žmogui iš šalies. Kandidatuojant į bet kokius konkursus linkiu pirmiausia mėgautis procesu ir įgyjama patirtimi, o laimėjimai ateina savaime, kai mažiausiai to tikimės“, – apibendrina dr. M. Kirkutis.