Neparanki darbo tema

„Migrantų krizės metu neteisėtai esančių migrantų teisių gynimas nebuvo labai populiari tema, didesnė dalis visuomenės ir kai kurie politikai buvo nusiteikę labai priešiškai, tad tikrai nuoširdžiai nustebau, kai mano darbas buvo pateiktas vertinimo komisijai, kuri atrinko stipendijos laimėtojus. Tikrai neturėjau jokių lūkesčių, todėl labai nudžiugau sužinojusi ir gal savaitę jaučiausi pakylėta. Tokiu įvertinimu labai didžiuojasi ir mano tėvai“, – pasakoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos disertantė dr. Ilona Šaltė.

5000 eurų premija ir paskata tęsti akademinę veiklą teisės mokslų srityje mokslininkei skirta dėl disertacijos aukšto mokslinio lygio, nagrinėjamos temos aktualumo ir kompleksiškumo, reikšmingumo visam Europos regionui, ypač valstybėms, susiduriančioms su migrantų krizėmis.

„Privataus fondo įvertinimas yra labai svarbus. Suprantu, kad mano disertacijoje nagrinėta tema mūsų valstybei yra problemiška, teismų sprendimai po migrantų krizės nebuvo palankūs mūsų valstybei, sudėtingai priimamas ir neteisėtai esančių migrantų žmogaus teisių klausimas. Todėl manau, kad tokią temą ir gali įvertinti tik privatūs fondai“, – dalijasi mintimis Ilona.

Gyvenimas sukosi aplink migracijos problemą

Disertacijos temą ji pasirinko gerokai iki prasidedant migrantų krizei pagal savo darbo pobūdį. Migrantų krizė užklupo kaip tik tuo metu, kai turėjo būti rašoma daktaro disertacija.

„Dveji metai buvo sudėtingi, taip sutapo, kad kaip tik tuo metu pas mus kilo migracijos krizė, tai man reiškė labai daug nenormuoto darbo. Tuomet atrodė, kad visą laiką gyvenu migracijos problemoje – arba bendrauju su teisinės pagalbos ieškančiais žmonėmis, arba dalyvauju teismo posėdžiuose, arba rašau savo darbą. Sudėtinga situacija buvo ir emociškai, nes tikrai buvo gaila tų žmonių, kurie atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje“, – prisimena Ilona.

Ji pasakoja iš pradžių pakankamai stipriai į klientų situacijas įsitraukdavusi emociškai, vėliau pavyko tą suvaldyti.

„Reikia pripažinti, kad tas laikotarpis buvo sunkus. Tuomet teikėme valstybės garantuojamą teisinę pagalbą neteisėtai Lietuvoje esantiems užsieniečiams jų sulaikymo bylose, atstovaudavome juos teismuose. Labai daug dirbome, visą parą skambindavo arba rašydavo klientai, dar teko rasti laiko rašyti savo disertaciją“, – prisimena Ilona.

Atrado savo sritį

Paklausta, kaip pasirinko būtent šią darbo sritį, mokslininkė pasakoja, kad dar studijuodama magistrantūroje klausė labai gerų dėstytojų paskaitas apie pabėgėlių teises, tuomet ir susidomėjo šia sritimi, parengė magistro darbą ir pradėjo darbuotis būtent šioje srityje.

„Tai buvo man tarsi nušvitimas – supratau, kad pagaliau radau savo sritį, nors iki tol blaškiausi ir nežinojau, kurioje teisės srityje norėčiau gilinti savo žinias. Labai pasisekė, kad mano dėstytojas, o vėliau ir disertacijos vadovas, pakvietė mane dirbti kartu, taip atsiradau pabėgėlių teisės srityje. Rašant daktaro disertaciją turėjau labai didelę prabangą – galėjau konsultuotis bet kuriuo metu“, – juokiasi jauna teisininkė.

Ji pripažino, kad disertacijos rašymo laikas buvo sudėtingas ne tik dėl didelio tuo metu tekusio darbo krūvio, bet ir nemenkų išlaidų, susijusių su disertacijos rašymu.

„Norint vykti į stažuotę užsienyje, reikia turėti, kur ir iš ko pragyventi. Be to, jei nori daugiau laiko skirti moksliniam darbui, mažiau laiko lieka darbui, o tai reiškia tam tikras negautas pajamas. Tad bendrai daktaro disertacija yra ne pigus malonumas“, – šypsosi teisininkė. Ji prisimena, kad tuo metu taip pat buvo užplūdusios abejonės dėl atliekamų tyrimų tikslingumo – atrodė, kad niekas nepavyksta, kad pavargo, nebemato prasmės. Todėl šiandien Ilona džiaugiasi ne tik įvertinimu, bet ir pinigine premija – sako pagalvojanti apie atostogų kelionę kaip atpildą sau už išgyventą tikrai nelengvą laiką.

Glaudus mokslo ir darbo ryšys

Ilonos parengto mokslinio darbo stiprybe pripažintas labai glaudus ryšys su praktinėmis situacijomis, aktualiausios teismų praktikos analizė. Akivaizdu, kad mokslininkė mokslo darbą atliko turėdama tvirtą praktinio darbo pagrindą. Tačiau įdomu, kaip ji vertina šiandienos teisės mokslo situaciją Lietuvoje?

„Man atrodo, kad tiems mokslininkams, kurie dirba universitetuose, kurie dėsto ir atlieka mokslinį darbą, nėra lengva – ir darbo užmokestis nėra didelis, ir darbas tikrai sunkus. Šiandien orėdamas būti mokslininku, turi turėti darbą, iš kurio gali gyventi. Dėl to kartais atrodo, kad mokslas yra nuvertinamas. Kartais pasvajoju – kaip būtų gerai, jei labai gabūs mokslininkai visą savo energiją ir laiką galėtų skirti tik mokslui“, – samprotauja Ilona. Nors ji pati asmeniškai gali pasidžiaugti, kad mokslas jai duoda naudos jos kasdieniniame darbe.

Po darbo – ant vandenlentės

Ar Ilonos gyvenime – tik darbas? Tikrai ne! Nors nuo darbo atsiriboti kartais tikrai sunku ir dėl to nemėgsta darbo iš namų, Ilona neseniai atrado veiklą, kuri puikiai padeda atsijungti nuo darbo reikalų. Vasaros metu ji užsiima vandenlenčių sportu.

„Man tai buvo atradimas, kuris padėdavo užsimiršti. Stovėdama ant vandenlentės neturiu laiko galvoti apie nieką kita, tik kaip išsilaikyti ant kojų“, – Ilonos veide nušvinta visai kitokia šypsena.