Artūrui nekyla klausimų, kam panaudos gautą stipendiją: „Tolesniam doktorantūros finansavimui. Stipendijos skiriamos valstybės nefinansuojamiems doktorantams, taigi logiška, kad tai, kas gauta iš mokslo, verta toliau investuoti į mokslą“.
A. Grumulaičiui teisė – antrasis išsilavinimas po Vilniaus universitete jau įgyto ekonomikos magistro laipsnio. Doktorantas sako, kad poreikis įgyti ir teisininko specialybę kilo natūraliai: baigęs pirmąsias studijas, Artūras dirbo samdomu įmonės vadovu, taip priartėjo prie civilinės, darbo teisės sričių.
„Studijuoti teisę buvo brandus, sąmoningas pasirinkimas. Netgi manyčiau, kad apskritai teisę verta rinktis po kitos pirmosios specialybės, kas tai bebūtų, kadangi, turint kitą praktinį pagrindą, neretai prireikia su teise susijusių specifinių žinių“, – svarsto pašnekovas.
Šiuo metu Artūras, šalia doktorantūros, dirba keliose srityse – pritaiko savo, kaip vadovo ir valdybų nario, žinias, teikia teisines konsultacijas. Teisės srityje jo dėmesio objektai – civilinė ir korporacijų teisė, aukštųjų technologijų teisė, intelektinės nuosavybės teisė, dirbtinio intelekto teisinis reglamentavimas, deliktų teisė. Pašnekovas dar svarsto, kokia bus jo pagrindinė veikla baigus doktorantūrą – ar įdarbinti teisės žinias versle, ar dirbti vien teisinėje srityje.
O dabartinis tikslas – parašyti ir apsiginti disertaciją, kurios tyrimų objektas – deliktinė civilinė atsakomybė už dirbtiniu intelektu (DI) sukeltą žalą. Kaip DI, ne taip seniai atūžęs į visuomenes, sujaukęs daugelio smegenis ir dar toks neperprastas, tapo disertacijos tema?
„Darbo tema neatsitiktinė, kadangi jau ir teisės magistro darbą apsigyniau iš DI reglamentavimo srities, tik tuo atveju detaliau tyrinėjau fizinių produktų, grindžiamų DI, gamintojo atsakomybės už žalą reglamentavimo aspektus. Šiuo metu gilinuosi į platesnį žalų, sukeltų nekokybiško dirbtinio intelekto, ratą. Tai ne tik fizinių produktų, bet ir paslaugų, DI algoritmų keliama žala pagrindinėms žmogaus teisėms, asmens duomenų saugumui ar intelektinei nuosavybei. Beje, tokių pavyzdžių daugėja, kad ir visai šviežias „The New York Times“ atvejis, kuomet leidinys padavė į teismą ChatGPT kūrėją „Open AI“ dėl autorinių teisių pažeidimo. Mano tyrimas – apie tai, kam tenka atsakomybė už DI sukeltą žalą: ar DI valdytojui, ar tam, kuris įdiegė DI sprendimus, ar tam, kuris pagamino produktą? Kaip atsakomybė turėtų būti paskirstyta, jei prie žalos prisidėjo visi šie subjektai“, – savo moksliniame darbe keliamus klausimus vardija doktorantas.
„Niekam ne paslaptis, kad turinys ne tik sugeneruojamas „ChatGPT“, bet ir yra iškraipomas, prikuriama nebūtų dalykų. Todėl gali pasklisti klaidinga informacija, melagienos, žalą gali sukelti neatsargus duomenų naudojimas DI sistemose. Viskas vyko ir vyksta labai sparčiai, algoritmai jau apsimokė remdamiesi gausybe duomenų iš įvairiausių ir nebūtinai patikimų šaltinių, tad kartais stebime savotiškas DI haliucinacijas, kai sugeneruojama tai, ko apskritai nėra. Šių procesų atgal nepasuksime, todėl ieškoma išeičių, kaip teisiškai tvarkytis su šia situacija“, – pasakoja A. Grumulaitis.
Pašnekovas patikina: teisė nėra sausas mokslas, kaip kartais manoma.
„Taip, teisės studijos sunkesnės nei, tarkime, ekonomikos, bet tikrai nepavadinčiau jų sausomis. Kuo daugiau domiesi, kuo labiau specializuojiesi, tuo daugiau įdomių dalykų atsiveria. Be to, šios specialybės patrauklumą didina mišrių kompetencijų poreikis – turime būti ir humanitarai, kadangi daug rašome, kalbame bei dėliojame akcentus, ir turėti tiksliesiems mokslams būdingą loginį analitinį mąstymą“, – paaiškina doktorantas.
Klausimas apie Artūro laisvalaikį nuskamba bemaž naiviai: „Beveik jo neturiu, o jei turiu – skiriu šeimai ir grožinei literatūrai. Pastaruosius dvejus metus tiesiog fiziškai nebelieka laiko didelėms „užklasinėms“ veikloms. Tiesa, mėgstu žaisti golfą, bet ir jam šiuo metu pritrūksta laiko“.
Stipendijos VU Teisės fakulteto doktorantams skiriamos pagal sutartį su Kazimiero Motiekos fondu, atsižvelgiant į doktorantūros studijų rezultatus, kurie vertinami pagal aktyvumą mokslo populiarinimo veiklose, skelbiant mokslines publikacijas, dalyvavimą mokslo renginiuose pristatant pranešimus ir susijusias veiklas.